Prasideda vasara, prasideda vestuvių sezonas..  Dirbu restorane, todėl vestuvių prisižūriu
daug. Man labai patinka joms ruoštis ir jas stebėti. Ne vien dėl to, kad tai
labai graži šventė, pasipuošę, pasitempę žmonės, bet ir dėl to, kad tai šventė
iš kurios galima labai daug spręsti tiek apie pačią jaunavedžių porą, tiek apie
jų draugus ir ryšį su šeima. Aš turiu pomėgį stėbėti ir analizuoti žmones, jų
santykius, o tai puikiai galima daryti per vestuves.

Nuoširdžios vestuvės, pagalvojau, kai pamačiau,
kaip linksmai trečią valandą nakties šoka pamergės ir jaunoji. Nuoširdžios vestuvės,
pagalvojau, kai apžiūrėjau jaunąjai padovanotas puokštes – gėlės puokštėse buvo
panašios, daugiausia buvo laukų gėlės, nebuvo rožių, iš to galima spręsti, kad šventėje
dalyvavę svečiai gerai pažįsta merginą, kurios vestuvėse dalyvavo. Svečiai buvo
linksmi ir nesusikaustę, maisto ir gėrimų liko daug – ne to buvo susirinkta. Nuoširdžios
vestuvės, pagalvojau, kai vietoj to, kad būtų metamas keliaraištis ir puokštė,
jie buvo tiesiai į rankas įteikti geriausiai nuotakos draugei su vaikinu. Nuoširdžios
vestuvės, pagalvojau, nes jaunoji buvo kukliai pasidažiusi, vilkėjo neriniais
puoštą suknelę, neiššaukiančiai buvo apsirengusios ir kitos šventėje
dalyvavusios merginos.

Jaunoji pro duris išėjo rankose nešdamasi savo
vaikystės lėlę, kurią jai padovanojo mama. Nuoširdžios vestuvės. Be perdėtos
pompastikos, netikrumo, įsitempusių jaunavedžių. Juk  vestuvės – nuoširdi  isimylėjusių žmonių meilės šventė.